 |
Pasirinkimas pagal charakteristikas – Akustika (tęsinys)
| |
Nors kalbėdami apie pastatus ir pakabinamas lubas dažniausiai kalbame apie „akustines charakteristikas”, turime smulkiau apibrėžti
kas turima omenyje ir ar mes kalbame apie garso sugėrimą, garso sumažinimą ar garso slopinimą.
|
| |
 Garso sugėrima |
 |
|
Garso sugėrimas (aw arba alfaw) – tai procesas, kurio metu uždaros patalpos grindys, sienos arba lubos sumažina garso kiekį patalpoje sugerdamos nuo jų
atsispindintį garsą. Jeigu patalpa yra maža ir kiekvieno atspindėjimo metu sugeriama daug garso, aplinka veikiausiai bus tyli,
o reverberacijos trukmė trumpa. Ir atvirkščiai, jeigu patalpa yra didesnės apimties ir kiekvieno atsispindėjimo nuo paviršiaus
metu sugeriama mažai garso, tuomet patalpa bus „triukšmingesnė" ir pasižymės ilgesne reverberacijos trukme. Todėl garsą sugeriančios
medžiagos įtakoja patalpos arba uždaros erdvės akustinę aplinką.
|
|
|
| |
| Garso sumažinimas |
 |
|
Kita vertus, garso sumažinimas susijęs su garso energijos sumažėjimu jam praeinant tarp gretimų erdvių per bendrus konstrukcinius elementus. Garso sumažinimas
priklauso nuo elemento, per kurį praeina garsas, masės ir storio, ir nuo to, ar elemento viduje arba pagal perimetrą yra tarpų
arba skilimų. Kuo sunkesnis (storesnis) yra elementas, tuo žemesnis bus per jį praėjęs garsas ir todėl tuo didesnė bus jo
garso sumažinimo geba. Tačiau jeigu elemente bus didesnių tarpų arba skilimų, tuomet garsas galės sklisti lengviau ir garso
sumažinimo galimybės žymiai pablogės. Pakabinamos lubos neįprastos tuo, kad garso sumažinimas praeinant pro jas gali būti
matuojamas dviem visiškai skirtingais būdais, priklausomai nuo garso šaltinio buvimo vietos. Garso sumažėjimo indeksas (R arba Rw) - tai matas, naudojamas tuomet, kai garsas pro lubas praeina vertikaliai vieną kartą. Pavyzdžiui, taip gali būti, kai garso
šaltinis yra erdvėje virš pakabinamų lubų.
|
|
|
| |
| Garso slopinimas |
 |
|
Tačiau garso slopinimas (Dnc arba Dncw) - tai matas, naudojamas kai garso šaltinis yra greta esančioje zonoje ir garsas horizontaliai praeina per lubas du kartus
per bendrą lubų erdvę.
|
|
|
| |
| Taigi labai svarbu suprasti skirtumą tarp šių dviejų dydžių, kadangi tam pačiam lubų tipui išmatuotos jų vertės bus skirtingos. |
| |
| Vienas iš pagrindinių sėkmingai sudarytos akustinės aplinkos matų yra optimalios reverberacijos trukmės pasiekimas. Tai matas, nusakantis kaip slopstantis garsas išsilaiko patalpoje. Jis apytiksliai mums pasako, kokia – „gyva"
ar „negyva" - bus patalpos akustika, ir kokio garsumo ar tylumo bus triukšmo lygiai. Bet kokia patalpa, priklausomai nuo jos
dydžio ir nuo to, ar ji visų pirma skirta kalbėjimui ar muzikai, turi optimalų reverberacijos trukmės diapazoną.
|
| |
Pavyzdžiui, kalbos reverberacijos trukmė neturi būti per didelė (0,8 s yra tinkama viršutinė riba), kitaip vienas po kito
sekantys kalbos garsai persidengs ir dėl to sumažės suprantamumas. Tačiau jeigu ji per maža (< 0,4 s), tuomet erdvė gali atrodyti
"negyva", patalpa garso nesustiprins, ir tai nepaprastai pasunkins pokalbį, ypač kai kalbama toliau esančiai žmonių grupei,
kaip tai būna mokymo erdvėse arba susirinkimų salėse. Mokytojams, vedantiems pamokas 5 arba 6 valandas per dieną „negyvoje"aplinkoje,
gali atsirasti nuovargis, skaudėti gerkles ir sumažėti jų motyvacija.
|
| Tačiau muzikuojant naudinga, kai reverberacijos trukmė yra didesnė ir dėl to susimaišo paeiliui sekančios natos ir sukuria
tomo pilnumą. Tačiau jeigu reverberacijos trukmė yra labai per didelė, priimtas garsas praras grynumą ir atrodys „purvinas",
o jeigu ji per maža, tuomet garsas bus „šiurkštus", atlikėjai atrodys nutolę ir garse stigs „šilumos" ir „apsupimo" jausmo.
|
| |
| Taigi, kad ir kokia būtų naudojimo sritis, kiekvienai erdvei reverberacijos trukmę reikia optimizuoti taip, kad ji būtų nei
per didelė nei per maža. Per didelis garso sugėrimas kai jo nereikia yra lygiai taip pat nepriimtinas, kaip ir per mažas kai
jo reikia!
|
| Norėdami peržiūrėti rekomenduojamus Armstrong akustinius sprendimus, spauskite čia |
| |
|
|
| |
|
